Filozofia e ordinancės sonė:


“Qe ėndrra  madhėshtore te behėt realitet duhet pasur aftėsi  te mėdha ėndėrrimi, por para se gjithash besim ne atė ėndėrr”
(Hans Selye)


Ėndėrrimi dhe shpresa janė njė nder virtytet me rėndėsi tė njeriut. Me rėndėsi pėr tė mbet i shėndetshėm apo pėr tu shėruar dhe pėr organizimin e njė  ardhmėrie tė suksesshme  nė tė gjitha sferat e jetės. Kėto virtyte e forcojnė vullnetin, vetėbesimin dhe optimizmin  qė janė elemente shume tė rėndėsishme dhe tė  domosdoshme pėr pėrballimin e sfidave tė ndryshme nė jetė qoftė sėmundja, stresi  apo sfida tjera jetėsore.

Por edhe besimi.

Besimi nė vetvete , nė terapeutin dhe ardhmėrinė apo suksesin ose mjekimin tuaj.

Nė kuadėr tė sėmundjes dhe krizave shpeshherė janė vetėbesimi dhe shpresa te luhatura.

Detyra ime ėshtė qe nė kuadėr te mjekimit tuaj qė unė si terapeut   tė besoje nė mjekimin tuaj, aftėsitė dhe resurset e tuaja pėr ti pėrballuar kėto sfida apo perspektiven tuaj , ta ruaj apo pėrmirėsoje vetėbesimin , shpresėn dhe vullnetin . Kėtė do ta bėjė qoftė me medikamente, qoftė me psikoterapie. Kjo kėrkon gjithashtu durim.

Nė punėn time ėshtė njeriu me biografin e tij nė qendėr  tė mjekimit.

Si bazė e veprimeve tė mija terapeutike janė respekti, sinqeriteti dhe besimi.

Ruajtja e intimitetit apo mbajtja sekret e te dhėnave tuaja ėshtė  gjė e natyrshme.


“Nuk është me rëndësi se sa keni bërë diçka për dikë,   me shumë është me rëndësi se sa me dëshirë dhe respekt i bëni ato gjëra”
(Anjeze Gonxha Bojaxhiu-Nena Tereze(1910-1997)