Psikoterapia

Psikoterapia si formė e mjekimit tė sėmundjeve psiēike luan njė rol shumė me rėndėsi nė mjekimin e sėmundjeve mentale dhe psiko-somatike.
Psikoterapia ėshtė njė proces i vetėdijshėm dhe qėllimshėm apo planifikuar  pėr me i ndryshuar ose influencuar  sjelljet e ērregulluara, zvogėlimin  ose mjekimin e vuajtjes shpirtėrore  si dhe pėrballimin e konflikteve brenda psiēike  (intrapsiēike) dhe ndernjerėzore.
Thėnė thjesht, principi kryesor i mjekimit te pacientėve ėshtė  mjekimi pėrmes bisedave apo ushtrimeve.
Metodat  e psikoterapisė janė tė shumėllojshme, kemi terapi individuale apo grupore.

Forma me e njohurė e psikoterapise ėshtė nder tė tjera terapia suportive(gj. Verhaltenstherapie).

Unė jamė njė terapist  qė jam i kualifikuar dhe  unė edhe e  praktikoje nė praksen time ketė formė tė terapisė .
Terapia suportive niset prej asaj se, ēdo sjellje ėshtė e mėsuar, mbahet e „gjalle“ose aktual dhe po ashtu mundet me u c“mėsuar.
Sjelljet  nuk kuptohen  tani  vetėm si  sjellje dhe reaksione trupore  qe shihen apo vėrehen nga jashtė.  Shumė ma shumė janė ato qe nuk shihen apo vėrehen nė shikim tė par si ndjenjat,mendimet, motivet dhe vlerėsimet.
Ērregullimet psiēike trajtohen nga terapia suportive si sjellje tė gabueshme(jo adekuate) por edhe tė mėsuara  nė adaptim ndaj stimulit  tė brendshėm dhe tė jashtėm pėrkundėr psikanalizės qė mendon se ērregullimi psiēik ėshtė njė konflikt i brendshėm dhe i pavetėdijshėm.
Pra Terapia Suportive  mundohet qė tė mėsuarit e gabueshėm tė ē“vlerėsohet apo te “ēmėsohet ose personi i sėmur  ta mėsoj  atė qė i duhet dhe nuk e ka mėsuar.

Synim i rėndėsishėm i punės sonė  tė pėrbashkėt ėshtė qė Ju tė jeni nė gjendje tė jeni terapist i vetvetes. Kjo d. th. Ndihmė pėr vetė-ndihmė.